Bolivinė balanda (kynva) AMRITA, 400 g
Quinoa (Chenopodium quinoa), tarti „kynva“ arba Bolivinė balanda. Tai Pietų Amerikoje augantis augalas, kurio vaisiai itin turtingi maistinėmis medžiagomis. Pietų Amerikoje tai labai svarbus maistui augalas jau daugiau nei 6000 metų. Auga Andų šlaituose iki 4000 m aukščio. Inkų laikais buvo garbinamas kaip šventas augalas - „javų motina“. Neseniai pradėtas auginti ir Šiaurės Amerikos kalnuotose vietovėse. Kynvos augalas nepriklauso javams, tačiau jų vaisiai kulinarijoje traktuojami kaip grūdai. Grūdai būna juodi, tamsiai rudi, raudoni, rožiniai, gelsvi, balti.
Laikymo sąlygos: atidarius laikyti sandarioje pakuotėje, sausoje, vėsioje vietoje.
Kilmės šalis: Ispanija
Sudėtis
Sudedamosios dalys: bolivinė balanda (kynva).
Supakuota aplinkoje kurioje yra glitimo turinčių produktų, riešutų, sezamų, sojų.
Maistinė vertė
Maistinė vertė 100 g
Energinė vertė | 1548kJ/ 370 kcal |
Riebalų | 5,2 g |
- iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių | 0,7 g |
Angliavandenių | 67,8 g |
- iš kurių cukrų | 0 g |
Skaidulinių medžiagų | 6,5 g |
Baltymų | 14,4 g |
Druskos | 0,01 g |
Naudojimas
Prieš verdant perplaukite. Verdant naudoti 1 dalį kynvos su 2 dalimis vandens. Virti 15-20 min kol išbrinks ir bus sugertas vanduo. Jei neskubate, nuimkite nuo ugnies ir palaikykite su uždengtu dangčiu dar apie 5 min. Išvirusios kynvos kruopos būna su uodegėlėmis ir maloniai traška.
Galima prieš verdant pakepinti. Tinka daiginti.
Itin skanus garnyras, vietoj ryžių, grikių ar bulvių.
Kynvą galima valgyti kaip karštą košę (su prieskoniais, arba saldžią su riešutais ir vaisiais), šaltą su pupelėmis, moliūgų sėklomis ir žalumynais kaip salotas; dėti į sriubas; daigintas barstyti ant įvairių patiekalų. Iš kynvos gaminami ir makaronai bei miltai.
Neseniai peržiūrėtos prekės